TEL.:           +370 629 22 777

El.P.:           info@trimkus.lt

ADRESAS: Kaunas

Instagram
a

Žygiai

Išties labai smagu, kai mano bičiulys fotografas Vytis Šulinskas pasiūlė Kovo 11 d. eiti į žygį kurio metu Kleboniškio miške eitume pagal Lietuvos valstybės konturus. Šiuolaikinių technologijų pagalbą nusipiešėme Lietuvos žemėlapį, pagal jį sukūrėme maršrutą kurį galima įkelti į GPS įrenginį ir eiti pagal rodomas koordinates. Šio žygios smagiausia dalis, tai kad eini per mišką kur nežinai kas tavęs laukia. Dalinuosi akimirkomis ir nuorodą į koordinates pagal kurias galėsite eiti: https://connect.garmin.com/modern/course/51893611 Bei kviečiu prisidėti prie organizuojamo ėjimo renginio: https://www.facebook.com/events/285477419642793/

Visada svarsčiau, ar turiu pakankamai įgūdžių ir patirties, kad galėčiau vienas išgyventi gamtoje. Neseniai kalbėdamas su skautais ir pasakodamas apie savo praeitą vaizdo įrašą, kuriame gamtoje gaminau plovą, paklausiau vaikų, ką šį kartą jie man pasiūlytų nuveikti. Vienas iš skautų pasakė, kad norėtų pamatyti, kaip pasidarau lapinę, ar panašią pastogę, kurioje galėčiau išbūti visą naktį. Pamaniau, kad tai gera idėja, tačiau iškilo ir nemažai sunkumų. Būtent tą dieną oro temperatūra siekė -7 laipsnius, buvo pilna sniego, todėl sąlygos buvo ne

Kadangi esanti situacija Lietuvoje apribojo susitikimus, renginius ir kitas fizinio kontakto veiklas, buvau jau sunerimęs, kad taip ir nepavyks išeiti į žygį ir pasidžiaugti žiema.  Sušvelninus karantino sąlygas, buvo leista susitikti dviem šeimos ūkiams. Pagalvojau, kodėl nepasikvietus bičiulio nedideliam žygiui. Susiskambinę nutarėme, kad penktadienio popietė bus tam labai tinkama. Buvo smagu, nes pasitaikė graži ir saulėta diena. Ruošiantis žygiui, pergyvenau dėl oro sąlygų, nes paskutinę savaitę daug snigo ir spaudė apie -20 laipsnių šaltukas. Tačiau tądien buvo vos -13 ir jokio

Šiuo žygio tikslas buvo nueiti iki partizano Jono Žemaičio bunkerio, susipažinti su vietos istorija, bei faktais kurie buvo siejo šią vietą. Pats žygis nebuvo sunkus, nors nežinomi miškai, keliai tikrai kėlė susimąstymų dėl tikslios savo būvimo vietos. Vakaras buvo apsiniaukęs, kars nuo karto pagazdindavo nedideliu lietučių. Pasiekę bunkerį uždegėme žvakutės atminimui, klausimės istoriko apie šio bunkerio istorinius svarbius faktus. Gaila, kad šis įrašas daromas, nemažai laiko praėjus, tad daug dalykų yra pasimiršę :(