TEL.:           +370 629 22 777

El.P.:           info@trimkus.lt

ADRESAS: Kaunas

Instagram
a

Šviesioji karantino pusė

Šviesioji karantino pusė

Nuo pandemijos pradžios praėjo beveik metai, todėl šiandien nusprendžiau su jumis pasidalinti savo patirtimi ir papasakoti, kaip šiuo laikotarpiu pasikeitė mano gyvenimas ir kaip karantinas pakeitė mano planus.

Galiu teigti, kad šie metai buvo sunkūs visiems turintiems verslus. Ši pandemija pakeitė ne tik mano, bet ir  daugumos planus. Teko net susimąstyti, kaip toliau gyventi. Buvo patirta nemažai nuostolių, tiek finansiškai, tiek pačio darbo atžvilgiu.

Pirmasis karantino laikotarpis mums buvo negailestingas. Vos prasidėjus pandemijai visi ateities planai, investicijos ir suplanuoti darbai buvo atšaukti. Klientai stabdė sutartis, dėl ko patyrėme didelius nuostolius, įsiskolinome darbuotojams. Bandėme tvarkytis, tačiau tai padaryti buvo itin sunku. Tuomet nusprendžiau pradėti dar vieną veiklą, nes nenorėjau tiesiog sustoti ir pasiduoti, tačiau ir čia laukė nesėkmė. Praėjus vasarai, atkeliavo antroji karantino banga. Jos niekas nesitikėjo, todėl nebuvo didelio pasiruošimo. Nebuvo įvertinta kiek žalos ji pridarys, todėl ir su naująja verslo idėja reikėjo atsisveikinti. Veikla buvo sustabdyta, turimos patalpos išnuomotos. Ir tuo metu supratau, koks buvau pavargęs nuo tokių veiklų, todėl nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi.

Karantinas privertė viską apmąstyti. Šiuo metu žmonės dauguma laiko praleidžia namuose, taip yra ir man. Tačiau būdami vieni mes turime sutikti taip nemėgstama asmenį – save. Ir šiuo atveju kalbu ne apie paprastą pasižiūrėjimą į veidrodį, bet tą vidinį, kurio metu mes iš ties pasikalbame su savimi, bandome save suprasti. Juk kaip dažnai pagalvojame, kad mus nuolat kažkas stabdo, abejojame savo veiklomis. Juk kai dar nebuvo pandemijos visų gyvenimuose vyravo daugybė veiklų: darbas, išėjimas į miestą, kavines, barus ar paprasčiausi susitikimai su draugais. Visada būdavome užimti, todėl nebūdavo laiko susimąstyti. Tačiau dabar, esant namuose, esame patys su savimi. Ir būtent tuomet, kai esi su savimi, kyla pagrindiniai egzistenciniai klausimai: kodėl tu darai tai, ką darai?

Po ilgų apmąstymų nusprendžiau, kad karantinas turėjo ir gerąją pusę. Kurį laiką pabuvęs vienas su savimi susidėliojau savo prioritetus, supratau, kas gyvenime yra svarbiausia ir kam verta skirti dėmesį. Karantinas taip pat padėjo atsirinkti ir svarbiausius žmones – pamačiau, kurie žmonės paskambino, pasidomėjo, kaip sekasi veiklos, ar tiesiog parašė paprastą žinutę, o kurie nutolo.

Karantino metu iškilo ir kita problema. Kadangi esu skautų vadovas, pandemijos metu buvo sunkiausia parodyti vaikams tikrąją skautų veiklą ir pasidalinti įgūdžiais. Juk nuotolinis mokymas niekada neprilygs realiai praktikai ir emocijai. Todėl šiuo metu labai laukiu, kada bus vėl galima išeiti į miškus ir visą tą teoriją, kurią pasakoju vaikams, pritaikyti realiame gyvenime. Pamenu, prieš porą metų su vaikais mes kalbėjome apie ženklus, po to išėjome į lauką ir susipažinome su ženklais praktikos būdu, vaikams tai buvo itin įdomu ir smagu. Juk būtent taip geriausiai išmokstama ir įsimenama informacija. Tačiau perėjus prie nuotolinio mokymo to nebeliko, todėl labai norisi grįžti į realias pamokėles, kurių metu būtų galima derinti teoriją ir praktiką. Tačiau tai švietimo klausimas, apie kurį pakalbėsiu kitą kartą.

Grįžtant prie mano asmenins patirties pandemijos metu, karantinas tikrai padėjo suvokti svarbiausius dalykus. Buvimas su savimi leido įvertinti savo galimybes, suprasti savo siekius.

Karantino metu užsidarė ir daug nereikalingų verslų, kurių iš ties ne taip ir reikėjo mūsų visuomenei. Aišku, pats irgi papuolu į šį verslo sektorių, tačiau kalbu apie daug konsultantų, tyrėjų, marketingo specialistų, kurie tiesiog buvo tam, kad būtų.

Kalbant apie veiklas, supratau, kad turi kažką duoti žmonėms, tam, kad vėliau kažką gautum. Juk kaip dažnai pasitaiko situacijų, kai nesiseka internetinis verslas, atrodo žmogus viską daro teisingai, bet vis kažkas nesigauna. Tokioje situacijoje reiktų susimąstyti, kokią nauda tu duodi žmonėms, ką po savęs palieki visuomenei. Supratau, kad su kai kuriomis veiklomis ir pats nieko nesprendžiau, tiesiog bandžiau kurti kažką, kas jau yra sukurta. Ir tiesa tokia, kad šios veiklos nebuvo skirtos man, todėl viskas nesisekė. Tuomet supratau, kad visu karantino laikotarpiu trūksta tikro nuoširdumo, nes pradėjus kalbėtis su savimi ir savo tikruoju aš, galiausiai suvoki, kad galbūt ne viską darei su dideliu noru ir nuoširdumu ir jau pavargai nuo to. Iš tikrųjų supratau, kiek daug buvo beprasmių žmonių supa, kiek daug veiklų, kurios tempia į dugną.

Todėl pasimokęs iš savo situacijų, galiu pasakyti, kad yra du dalykai, kuriuos gyvenime reikia išmokti. Pirmas, tai išmokti sustoti ir pasakyti sau gana. Reikia neleisti sau prieiti iki situacijos, kurioje ne pats sau sakai gana, bet turi tai išgirsti iš aplinkinių. Ir antras, tai išmokti daryti tai, kas kelia džiaugsmą. Reikia užsiimti veikla, kuri tikrai džiugina ir kažko išmokyti kitus, palikti kažką po savęs.

Taigi, nors pandemija sukėlė visiems nuostolius ir skaudžius išgyvenimus, pats karantinas turėjo ir šviesiąją pusę. Jo dėka į gyvenimą pažvelgiau iš kitos pusės, supratau, ko iš tiesų norių. Tikiuosi, kad šis nueitas kelias ir potyriai nepasimirš. Svarbu išmokti nebedaryti klaidų, kurias darei seniau, viską daryti su meile, džiaugsmu ir atsidavimu. Ir nesvarbu, ar tai yra nuosava veikla ar darbas, kuriame esi samdomas.

Tikiuosi mano patirtis jus kažkiek pamokys ar paskatins apmąstyti šį laikotarpį. Komentaruose galite palikti savo išgyvenimus, taip pat galite klausti įvairių klausimų, kuriuos su mielu noru atsakysiu.

Komentuoti