Pastaruosius keletą metų buvau nuolatos „online“. Socialiniai tinklai – darbas, bendravimas, klientai, idėjos, paieškos. Viskas vienoje vietoje. Kol galiausiai tapo per daug. Per daug reakcijų, per daug žinučių, per daug atsakomybės už kitų žmonių neatsakomybę.
Kiekvieną dieną – 12–14 val. prie kompiuterio. Dieną – bendravimas, vakare – techniniai darbai. Kodėl? Nes kolektyvas ir klientai priprato, kad „Tomas viską mato, viską žino, Tomas primins, atsakys, sureaguos“. Net tada, kai informacija jau pateikta ir aiški.
Tai privedė prie to, kad sprendimų nebepriima nei komanda, nei klientai. Žmonės nustojo ieškoti, stebėti, atsakingai planuoti, nes žino – aš vis tiek „uždengsiu“. Bet tada niekas neauga.
Per tris dienas be atsako praradom 2000 € pajamų. Kodėl? Nes laiku niekas nesureagavo, nepadarė, neperėmė atsakomybės.
Todėl laikas keistis. Pirmiausia – man pačiam. Šį mėnesį sąmoningai atsitraukiu nuo socialinių tinklų. Be postų, be scrollinimo, be bereikalingo triukšmo. Dėl aiškumo. Dėl komandos. Dėl kokybės.
Tikslas – ne būti pasiekiamam visada, o sukurti sistemą, kuri veikia, net kai manęs nėra.